Internetinių svetainių kūrimas: 10 žinotinų dalykų
Kadangi internetinių svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo jau keletą metų, kaip kiekvieną dieną besikartojantį bažnyčios varpo gaudesį girdžiu ir tuos pačius klausimus. Nereikia drovėtis juos užduoti – programuotojai turbūt lygiai taip pat neišmano jūsų veiklos pagrindų.
Štai dešimt dažniausių klausimų ir atsakymų tam, kad prieš kalbėdami su IT žmonėmis būtumėte bent truputį apsiginklavę.
1. Kas yra „WordPress“?
Tai – populiariausia pasaulyje turinio valdymo sistema (TVS), naudojama apie trečdalio visų pasaulio puslapių. Tai lyg tuščias, tačiau tvirtas sienas ir stogą turintis namas, kurį galite paversti kuo norite – pavyzdžiui, parduotuve, informacijos centru ar naujienų leidykla. Įsidiegus, iš karto gausite bazines funkcijas, kaip antai straipsnių rašymo. Pati sistema ir daug jos papildinių (programėlių) yra nemokami, tačiau norint rimtesnių, idealiai jums pritaikytų galimybių, reikės mokėti arba įskiepių autoriams, arba jūsų pačių programuotojams.
2. Kas yra domenas?
Tai – internetinis adresas (pvz., lrt.lt). Jis reikalingas, kad jūsų naująjį namą norintieji galėtų rasti. Užregistruoti lietuvišką domeną metams galima už maždaug 10 eurų. Galite registruoti tik neužimtą domeną. Pasitikrinimui, ar jis laisvas, galite pasitelkti įvairius nemokamus įrankius, pvz., iv.lt.
3. Kas yra hostingas?
Supaprastintai tai gali būti vadinama tiesiog serveriu. Tai vieta, kur laikysite savo svetainę su visais jos failais ir TVS – galima sakyti, jūsų sklypas. Taip, kaip savo nuotraukas laikote kompiuteryje, taip ir svetainę reikia kažkur laikyti tam, kad ji būtų pasiekiama visą parą ir suktųsi kaip greito katerio propeleris.
Hostingų būna įvairių tipų – bendras (pigiausias), VPS, nuosavas serveris, debesis. Paprasčiausio, tačiau mažai svetainei pakankamo hostingo kaina prasideda nuo 5 eurų per mėnesį. Kuo jis brangesnis, tuo bus greitesnis ir tuo daugiau prekių ir informacijos galėsite talpinti.
4. Kas yra SEO?
Turėti svetainę, bet nedirbti su SEO yra lygu turėti atrakcionų parką vidury dykumos. Puiku, kad jį turite, bet niekas jo neras. SEO yra paieškos sistemų optimizacija, kuomet imamasi įvairaus plauko taktikų, kad jūsų tinklalapis „Google“ ir kitur būtų rodomas kuo aukščiau.
Pavyzdžiui, jei prekiaujate žvakėmis, norėsite, kad tie, kas klaviatūra surenka žvakės, prekyba žvakėmis ar žvakės Kaune pirmiausia išvystų jūsų el. parduotuvę.
Lietuvoje kelis raktažodžius galima tikėtis iškelti per mėnesį optimizacijai skiriant bent 500 eurų, priklausomai nuo to, kiek arši konkurencija jūsų nišoje. Pasiekus rezultatų, finansavimą galima sumažinti arba visai užsukti jo kranelį, tačiau jei konkurentai nemiegos, palengva imsite kristi paieškos rezultatų apačion.
Jei neturite kantrybės, galite rinktis mokamas reklamas – tokiu atveju mokėsite tiesiogiai „Google“ už kiekvieną paspaudimą. Visgi tai gerokai brangesnis būdas atsidurti viršuje.
5. Geriau kurtis nuosavą, ar nuomotis?
Nuosavos sistemos privalumai yra didesnė kontrolė, galimybė ją plėsti. Tuo tarpu nuomojamą svetainę paleisite greičiau ir pradžioje ši nepaplonins kišenės taip, kaip paplonintų nuo nulio kurta svetainė, tačiau saugokitės daugybės paslėptų mokesčių už papildomas funkcijas ir venkite šabloninių, pasenusių variantų. Bet kuriuo atveju, verslui išaugus, tik laiko klausimas, kada būsite priversti persikelti į nuosavą sprendimą ir viską kurti iš naujo.
6. Kiek kainuoja svetainė?
Čia visai tinka daina „Nuo nulio iki mėnulio“.
Elementarų informacinį tinklapį ar e-parduotuvę su šabloniniu dizainu, tarnaujančius tiesiog kaip prekių katalogas ir turinčius apmokėjimų funkciją galite susikurti neišleidę nė 1000 eurų.
Prireikus unikalaus ir apgalvoto dizaino, didelio kiekio prekių, įvairių pardavimus skatinančių taktikų, komandos, testuojančios, kiek gera jūsų parduotuvė ir ką reikėtų keisti, integracijų su logistikos ar klientų valdymo sistemomis, automatizuoto reklamos laiškų siuntimo, reikės pakloti gerokai daugiau (galbūt net dešimtis kartų).
7. Kaip gausiu apmokėjimus?
Pradedantieji dažniausia įsidiegia mokėjimų tarpininko (pvz., „Payseros“) sistemą. Jų pagalba galėsite priimti mokėjimus iš visų Lietuvos bankų ar net tų, kas nusinešę užsakymo kodą apmokės parduotuvėje, kioske ar pašto skyriuje. Mokesčiai siekia 2-4 %.
8. Ką reikia žinoti apie duomenų saugumą?
Nors šioje vietoje neapsaugoti nei „CityBee“, nei tokie gigantai kaip „Yahoo!“, kuriame prieš kelis metus su Rusija susiję hakeriai nulaužė absoliučiai visus el. paštus, yra keletas minimalių atsargumo priemonių, atbaidysiančių daugelį įsilaužėlių. Atminkite: jie dažniausiai renkasi žemiausiai kabančius vaisius, tad tiesiog neduokite jiems lengvo grobio.
Svarbu naudoti SSL sertifikatą, svetainę laikyti gerą reputaciją turinčiame serveryje, automatiškai kuriančiame atsargines kopijas, neturėti pasenusios ir spragų turinčios programinės įrangos ir modulių, naudotis tik patikimų internetinių puslapių kūrėjų paslaugomis, kurti sudėtingus slaptažodžius. Jei parduotuvę naudojate minimaliai, vis tiek paprašykite programuotojo, kad kartą per pusmetį ją atnaujintų saugumui užtikrinti.
Viena iš jūsų pareigų – įspėti lankytojus apie tai, kokius jų duomenis tvarkote ir palikti jiems teisę bet kada juos sunaikinti. Kiekvienoje svetainėje privalo būti ir slapukų, ir privatumo politika.
Augant jūsų valdomiems duomenų klodams, rekomenduočiau užsisakyti saugumo auditą.
9. Kaip susikurti profesionalų el. paštą (pvz., arnas@zvakes.lt)?
Tam reikės domeno ir serverio. Serveryje susikursite el. pašto adresus, o patogumo dėlei galite juos peradresuoti į jums patogią platformą, pvz., „Gmail“.
Svetainės tam kurti nebūtina.
10. Ar galiu sekti, kiek žmonių apsilanko mano svetainėje?
Žinoma. Populiariausias tam įrankis yra „Google Analytics“. Jis nemokamas ir leidžia sužinoti pačią įvairiausią statistiką: kiek lankytojų, iš kokių jie miestų, kokiomis kalbomis kalba, kaip jus randa ir t.t.
